Kokios yra 4 asmenų kategorijos, kurie deklaruoja interesus? Perskaitę tai, žinosite, kokia apimtimi Jums yra taikomas Interesų derinimo įstatymas. Pamatysite, kaip keitėsi interesus deklaruojančių asmenų ir viešų deklaracijų skaičius. Rasite kelis vertingus patarimus dėl interesų atskleidimo.

Interesų konfliktų situacijų ir su tuo susijusių rizikų valdymas priklauso nuo to, kaip asmenys atskleidžia interesus. 

Interesų deklaravimas nuo 1998 metų

Lietuvoje asmenys interesus pradėjo deklaruoti 1998 metais. Juos atskleidė keli šimtai, vėliau tūkstančiai.  Po 14 metų, 2012 metų vasaros pabaigoje, įvyko ženklus pokytis ir žmonės interesus pradėjo deklaruoti tik elektroniniu būdu per VMI sistemą

Žemiau esančioje lentelėje matyti, kiek iš viso asmenų deklaruoja interesus (juodas stulpelis) ir kokia dalis deklaracijų yra skelbiamos viešai (oranžinis stulpelis). Per šį laikotarpį keitėsi interesų deklaracijos turinys, tvarka, terminai, deklaruojančių asmenų skaičius, interesų konfliktų valdymas, VTEK ir teismų praktika.

Esminiai interesų derinimo pakeitimai nuo 2020 metų

  • interesus atskleidžia dar DAUGIAU asmenų; 
  • VISŲ interesai skelbiami viešai, išskyrus kelias išimtis, kurios yra susijusios su valstybės ir tarnybos paslaptimi. 
  • pasikeitė interesų deklaracijos turinys (taisyklės), todėl organizacijose SUDĖTINGĖJA interesų konfliktų ir su tuo susijusių rizikų valdymas.

Labai tikėtina, kad artimiausiu metu viešų deklaracijų skaičius gali pasiekti virš 200 tūkst.

Įstatymo taikymas pagal 4 asmenų kategorijas

Interesų derinimo įstatyme yra išskiriamos 4 asmenų kategorijos. Žinant šią klasifikaciją, bus lengviau suprasti Įstatymo struktūrą, atsakomybę ir kitus svarbius dalykus. 4 kategorijos:

  1. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys. Jiems Įstatymas taikomas visa apimtimi. (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
  2. Pretendentai (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).
  3. Kandidatai į politikų pareigas (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).
  4. Kiti deklaruojantieji. Jiems taikomos Įstatymo II skirsnio (interesų deklaravimas), 11 straipsnio (interesų valdymas) ir 13 straipsnio (dovanų teikimo ir gavimo apribojimai) nuostatos (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

Interesų derinimo įstatyme vartojamas terminas „Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys“. Šis terminas skiriasi nuo Valstybės tarnybos įstatyme vartojamo termino „Valstybės tarnautojas“, kuris yra siauresnis. Būkite atidūs, nes tai kitoks teisinis reguliavimas.

Pvz., mokyklos ar darželio direktorius nėra valstybės tarnautojas, bet tokia pareigybė yra prilyginama valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui – 1 kategorijai.

1. Interesus atskleidžia valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys

Viešojo sektoriaus organizacijos, kurioje dirba žemiau išvardytas pareigas užimantys asmenys, teisinis statusas gali būti toks: biudžetinė įstaiga (BĮ), viešoji įstaiga (VšĮ), valstybės įmonė (VĮ), savivaldybės įmonė (SĮ), akcinė bendrovė (AB), uždaroji akcinė bendrovė (UAB).

Valstybinėje tarnyboje dirbančių ir deklaruojančių asmenų sąrašas:

  1. Valstybės politikai
  2. Valstybės pareigūnai
  3. Valstybės tarnautojai
  4. Teisėjai
  5. Žvalgybos pareigūnai bei profesinės karo tarnybos kariai
  6. Valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai
  7. Viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai
  8. Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus
  9. Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), vadovai ir vadovų pavaduotojai
  10. Taip pat šių bendrovių patronuojamųjų (dukterinių) akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai
  11. Kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

Asmuo viešojo sektoriaus organizacijoje gali dirbti pagal darbo sutartį. Pagal Įstatymo nuostatas deklaruoti interesų tokiam asmeniui nereikia. Tarkime, vieną dieną vadovas jį paskiria dirbti su viešaisiais pirkimais (pvz., tam tikro pirkimo iniciatoriumi ar ekspertu). Taigi, asmuo, pradėjęs eiti tokias papildomas pareigas, turės deklaruoti interesus. Tai 4 kategorijos, apie kurią skaitykite žemiau, sąrašas.

2. Interesus deklaruoja pretendentai

Asmenys, pretenduojantys dirbti 1 kategorijai priskirtose pareigybėse (išskyrus kandidatus į politikų pareigas), kartu su pretendento dokumentais pateikia ir interesų deklaraciją. Tai užtikrinti privalo viešojo sektoriaus organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. 

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

Teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, ar interesus atskleidžia visi pretendentai, ar tik atrinktas, bet dar nepradėjęs dirbti viešajame sektoriuje asmuo. Nėra absoliutaus atsakymo (aiškinimo), tačiau rekomenduojame, kad pretendentai interesus deklaruotų galutiniame atrankos etape (pvz., kai iš visų atrinktų liko 3 ar 5 pretendentai). Sutaupysite daug laiko ir resursų.

Remiantis interesų deklaracijų ir kitais organizacijoje esančiais duomenimis yra atliekamas pretendento patikimumo vertinimas.  Teisėsaugos institucijos, pvz., VSD ar STT, tokio patikimumo vertinimo pagal galiojančius teisės aktus neatlieka.

3. Interesus deklaruoja kandidatai

Asmenys, kandidatuojantys į Seimo nario, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario pareigas, interesus deklaruoja rinkimų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Interesai atskleidžiami privačių interesų registre.

4. Interesus atskleidžia ir kiti asmenys

Primename, kad toliau nurodytas pareigas einantiems asmenims yra taikomas ne visas Interesų derinimo įstatymas, o tik šio Įstatymo II skirsnis (interesų deklaravimas), 11 straipsnis (interesų valdymas) ir 13 straipsnis (dovanų teikimo ir gavimo apribojimai).

Šiai kategorijai priskirti asmenys atskleidžia interesus, kai pradeda eiti pareigas. Kiti deklaruojantieji:

  1. Politinių partijų pirmininkai ir pirmininkų pavaduotojai
  2. Valstybės politikų visuomeniniai konsultantai, padėjėjai, patarėjai
  3. Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtinti ekspertai
  4. Ministerijų kolegijų nariai
  5. Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), šių bendrovių patronuojamųjų (dukterinių) akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybų, valdybų nariai, struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai
  6. Valstybės ar savivaldybių įmonių valdybų nariai
  7. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai
  8. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeniniai patarėjai
  9. Nacionalinės sveikatos tarybos nariai
  10. Gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, dirbantys asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją turinčiose biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse ir įmonėse, kurių valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai
  11. Institucijos ar įstaigos sprendimu sudarytų ar valstybės pareigūnų paskirtų nuolatinių komisijų ir tarybų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, nariai
  12. Aukštųjų mokyklų, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, valdymo organų nariai
  13. Kiti viešojo sektoriaus subjektų darbuotojai, kurių pareigų sąrašą tvirtina institucijos ar įstaigos vadovas, suderinęs su VTEK. Į šį sąrašą gali būti įtraukiamos pareigos, kurioms priskirtos funkcijos yra susijusios su:
  • valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšų valdymu
  • valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo
  • administracinių sprendimų rengimu bei priėmimu ar viešųjų paslaugų teikimu.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį dėl interesų atskleidimo viešųjų pirkimų srityje?

Asmuo, kuris susijęs su viešaisiais pirkimais, deklaraciją pateikia (jeigu ji dar nebuvo pateikta) iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios. Nepateikę deklaracijos, t. y. viešai neatskleidę interesų, asmenys neturi teisės dalyvauti pirkimų procedūrose ir turi būti atšaukti iš šių pareigų. 

Pareigybės, kurios priskiriamas 4 deklaruojančiųjų interesus asmenų kategorijai:

  1. Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovas
  2. Perkančiojo subjekto pirkimų komisijų nariai
  3. Perkančiojo subjekto vadovo paskirti (įgalioti) atlikti supaprastintus pirkimus asmenys
  4. Perkančiojo subjekto pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai
  5. Viešojo pirkimo, pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto iniciatoriai ar koncesijos iniciatoriai.

Apibendrinimas

Interesus deklaruoja 4 asmenų kategorijos. Nuo to, kuriai kategorijai asmuo priskiriamas, priklauso, kokia apimtimi yra taikomos Interesų derinimo įstatymo nuostatos. 

Valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims Įstatymas yra taikomas visa apimtimi, o kitiems deklaruojantiems yra taikomos tik Įstatymo II skirsnio (interesų deklaravimas), 11 straipsnio (interesų valdymas) ir 13 straipsnio (dovanų teikimo ir gavimo apribojimai) nuostatos.

Kiekvienais metais daugėja asmenų, kurie atskleidžia interesus. Nuo 2020 m. visų asmenų, išskyrus kelias, su valstybės ir tarnybos paslaptimi susijusias išimtis, deklaracijos yra viešos. 

Kaip pasirinkti tinkamą interesų deklaracijos formos priedą pagal Įstatyme nustatytas deklaravimo turinio taisykles rasite šiame Praeventi straipsnyje. 

Jeigu Jums patiko šis straipsnis, kviečiame juo pasidalinti su kitais. Taip pat kviečiame skaityti kitus mūsų straipsnius.