Kartas nuo karto pasidalinu patirtimi, kaip sekasi rengti nuotolinio mokymo programas. Šį kartą – apie BDAR ir asmens duomenų apsaugą.

Kaip ir kiekvienuose specializuotose nuotoliniuose mokymuose („hard mokymuose“) galioja kelios auksinės taisyklės:

1.1. Lietuvių kalbą išversti į lietuvių kalbą

Programos komandai svarbu pamatyti ir pajausti besimokančiųjų santykį su kasdien mūsų vartojamais žodžiais, terminais, sąvokomis. Tai konotaciniai ir kiti smagūs kalbos dalykai. Kuo skiriasi riekiu duoną nuo pjaunu duoną?

Prieš rengiant šiuos mokymus, komanda turėjo surasti atsakymus į kelis svarbiausius klausimus. Pirmasis buvo toks: „kas yra asmens duomenys?“

Įdomu tai, kad žmonės puikiai žino ir jaučia, kas yra asmens duomenys. Tačiau kasdienėje kalboje tam naudoja visai kitus žodžius (terminus). Užtrukome apie savaitę laiko, kol suradome ir patikrinome raktinius žodžius, kurie sunkiai perskaitomas ar net ištariamas BDAR sąvokas paverčia draugiška ir pažįstama ausiai kasdiene kalba.

Atsakymas į klausimą „kas yra asmens duomenys?“ taip pat padeda nustatyti, kokius besimokančiųjų gebėjimus reikia lavinti.

Vienas iš gebėjimų, tai – greitis, atpažįstant (identifikuojant) asmens duomenis savo kasdieniame darbe. Tai reiškia, kad darbuotojas po mokymų pamatęs, pvz., kliento duomenis, natūraliai kelia klausimus, iš kur juos gavo, kaip gavo, kaip su jais dirbama, kaip saugoti, kada juos naikinti. Tai tik viena iš paslėptų mokymų naudų.

1.2. Pradėdamas galvok apie pabaigą

1.2.1. Programos kūrimo pradžioje komanda nusistato konkretų tikslą ir išmatuojamą mokymų rezultatą

Gali pasirodyti, kad tai nėra labai sunkus pratimas, tačiau įdomumas prasideda, kai reikia nustatyti kriterijus. Jie reikalingi tam, kad surastume atsakymą į klausimą – „kaip įsitikinai, kad asmuo išmoks tai, ką turi išmokti?“

Tai vienas kertinių klausimų programos ekspertams bei lektoriams. Kitaip tariant, jei neturi kriterijų, mokymai bus formalūs ir nebus rezultato.

1.2.2. Tik išsigryninus aiškų tikslą, pradedama kurti, rašyti ir dirbti su mokymų medžiaga (aprašymai, scenarijai, vizualinai sprendimai ir t.t.)

Ko reikia kūrybiniame darbe?

  1. Volto Disnėjaus kūrybiškumo strategija. Tai svajotojo, realisto ir kritiko rolės, kurios padeda idėjas paversti konkrečiu rezultatu. Nuostabus būdas, tačiau yra pavojų komandai su juo „prisižaisti“. Dėl to reikia antros taisyklės.
  2. Nuolatinis testavimas ir mokymo medžiagos tikrinimas. Tai reiškia, kad realisto ir kritiko rolės suteikiamos išoriniams žmonėms (testuotojams).

Kad viskas veiktų, testuotojų turi būti daug. BDAR programą testavo ir realisto bei kritiko roles atliko:

Įmonių vadovai, teisininkai, duomenų apsaugos pareigūnai, valdybų nariai, auditoriai, vadybininkai, personalo specialistai, tarnautojai, vairuotojai, parduotuvės vadovas ir net šeimos nariai.

Jauniausiai realistei ir kritikei buvo 10 metų, o vyriausiajam – virš 70 metų.

Visi iš jų BDAR mato skirtingai.

1.2.3. Paskutinis etapas, tai – kantrybės išbandymo etapas

Mokymosi medžiaga yra sukeliama į nuotolinę mokymų sistemą ir prie jos prijungiami programos testuotojai. Jie programą vertina nuosekliai – nuo pradžios iki pabaigos. Iš jų gaunami komentarai, pastabos, pasiūlymai, klausimai, prieštaravimai. Būna net nuomonių išsiskyrimų.

Šiame etape komanda jaučiasi, kaip tas studentas, kuris laukia egzamino rezultatų: išlaikė jis egzaminą ar ne?

Kam viso to reikia? Mokymai yra tik priemonė, kuri padeda organizacijai pasiekti savo strateginių tikslų ir paversti asmens duomenų apsaugą savo pranašumu prieš kitus.

1.3. Kartojimas yra mokslų motina

Naudojami tokie mokymosi metodai, būdai ir pan., kad mokymus baigęs darbuotojas pasakytų „lengvai ir paprastai išmokau, bet nežinau kaip“.

Pavyzdžiui, kaip tą pačią temą pristatyti iš skirtingų kampų, skirtingų rolių, skirtingu metu, skirtingomis priemonėmis (vaizdas, garsas, tekstas ir net spalvos). Šioje programoje yra tokių testo klausimų, į kuriuos asmuo atsakinėja net nesimokęs vienų ar kitų BDAR taisyklių. Testas irgi gali būti mokymosi priemonė.

Kaip tai įmanoma?

Įsivaizduokite, jog visas BDAR yra dėlionė (angl. puzzle). Tai reiškia, kad besimokantysis vienu metu sudėlioja ketvirtadalį dėlionės, vėliau kitą dalį ir taip tęsiasi tol, kol yra sudedamas vienas bendras vaizdas. Tuomet patikriname, kaip žmogus moka BDAR, net jei jis nesuvokia, kad per tą laiką viską išmoko.


Na, o programos „vinys“, tai:

  • Storytelling’as: programoje yra daug smagių istorijų. Tai realūs pavyzdžiai, kurie nutiko Lietuvoje ir kitose ES šalyse.
  • Skirtingos rolės: besimokantysis tas pačias situacijas mato ir analizuoja ne tik kaip darbuotojas, bet ir kaip duomenų subjektas, duomenų apsaugos pareigūnas ar net Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tarnautojas.
  • Mokymasis per asmeninę patirtį: geriausiai situacijas suprantame, kai jos nutinka mums patiems. Todėl besimokantysis realiai mato, kas vyksta su jo asmens duomenimis mokymosi metu.
  • Kiti šiuolaikiški sprendimai, kurie mokymus paverčia įdomiais.

Kaip informuoti apie artėjančius nuotolinius mokymus apie asmens duomenų apsaugą (BDAR)?


Šį kartą tik tiek.

Didžiulis dėkui visai programos komandai, svajotojams, realistams, kritikams ir vertintojams!

Tik Jūsų visų dėka mes pasiekėme pagrindinį programos tikslą – jog mokytis BDAR galima labai greitai, lengvai ir paprastai.

– Gediminas Sakalauskas, mokymų treneris